prietakis

príetakis sm. (1) 1. vieta prie tako: Siųsdavo medžioti į priemiesčius arba artimesniuosius priekelius ir prietakius LzP. In vieškelelio, in prietakelio trys broleliai šieną šienauna (d.) Tvr. 2. NdŽ šoninis, gretimas takas.